nuovakar

núovakar adv., nū́vakar (ž.) iš vakaro: Nuovakar buvo mėnesiena, ale vėliaus dangus apsiūkė LC1887,8. Nū́vakar kaip pradėjo lyti, išlijo visą naktį Vvr. Nū́vakar pradėjom linus minti Dr. Nū́vakar aš negaliu užmigti Grg. Nū́vakar pradėjova grėbstyti šlamštus J.